2016-08-24

Lietuva - Lenkija - Slovakija - Lenkija - Lietuva. Trečia ir ketvirta diena

Tęsiu savo įrašų apie didžiausią vasaros kelionę maratoną! 



TREČIA DIENA

Kadangi antrąją dieną nuveikėme nemažai dalykų ir nespėjome pailsėti po 13os valandų kelionės automobiliu, dieną skyrėme miesto, kuriame nakvojome tyrinėjimui ir apžiūrėjimui - vaikščiojome po Krokuvą. Ypač daug dėmesio gavo žydų kvartalas, kuriame buvo filmuotas Styveno Spilbergo filmas "Šindlerio sąrašas". Labai gaila, kad nepavyko nueiti į Šindlerio gamyklą, nes tai motyvuotų peržiūrėti begalo ilgą filmą. Šiuo atžvilgiu skiriuosi nuo nemažo kiekio žmonių - aš geriau perskaitysiu bent keletą knygos skyrių, nei pažiūrėsiu filmą, tad šį filmą taip pat pasavau. Grįžtant prie Krokuvos - tikrai aplankėme ne tik žydų kvartalą, kitaip vadinamą Kazimiero kvartalu. Mums teko pasigrožėti ir milžiniška turgaus aikšte, kurioje šurmuliavo miesto gyvenimas, žirgai tempė karietas, mimai kretė pokštus ir kitaip stebino turistus bei miesto lankytojus ir dailės studentai laikė egzaminą perpiešdami bažnyčią. Aplankėme vieną įspūdingo grožio bažnyčią, kurios, deja, nenufotografavau ir net neįsiminiau pavadinimo, nes buvo Žolinės, o lenkai, kaip žinia, labai religingi, tad maldos namai buvo sausakimši. Krokuvoje teka didelė ir graži upė, kadaise pavadinta Vyslos vardu. Kadangi pilys ir rūmai buvo statomi prie upių, čia taip pat galima rasti ir pastaruosius - Vavelio rūmus. Į juos neėjome vėl gi dėl turistų gausos, tačiau pasigrožėjome jų išore, užlipus ant pat kalno matoma panorama bei rūmų parduotuvėje nusipirkome Lenkijos vėliavą, kadangi su šeima nusprendėme kolekcionuoti aplankytų valstybių vėliavėlės ant pagaliukų. Pasigrožėję miestu patraukėme į gatvelę, kurioje mimų bei muzikantų tikrai netrūko, tačiau ypač pakerėjo violenčelės meistras, grojęs bažnyčios pašonėje ir atsiribojęs nuo visų muzikantų. Prie jo būriavosi žmonės ir tyliai, ramiai grožėjosi gyva instrumento ir atlikėjo kuriama muzika. Šis reiškinys nustebino, nes Lietuvoje tai reta. Grįžę namo po visų pasivaikščiojimų šiek tiek pailsėjome bei išvažiavome į Zakopanę - tatrų kalnų grandinės papėdėje įsikūrųsi kurortinį miestelį. 




KETVIRTA DIENA 

Ryte prabudę Zakopanės kempinge susiruošėme kopimui į vieną Tatrų viršūnę - Gobalowką. Jos aukštis yra 1120m nuo jūros lygio - neaukštai, bet pradedantiesiems kaip tik, gal net truputį turi ir sunkumo, nes kalnas gana statokas. Iki trasos pradžios nuo mūsų miego vietos tebuvo 400 metrų, tad į ją nuėjome pėščiomis ir pamatėme, kad trasoje yra lyno kelias. Objektas, kurį norėjome išbandyti. Kas tai per dalykas? Ant lynų prikabintos lyg ir kėdės, ant kurių atsisėdę bei prisitvirtinę kilome į viršų. Tame lyno kelyje, kuriuo mes kilome, viename "kėdžių rinkinyje" galėjo sėdėti tik keturi žmonės, tačiau mūsų šeimoje būtent tiek žmonių ir yra, tad tai nesutrugdė. Tiesa, matėme ir dviviečių, ir šešiaviečių lyno kelio maršrutų. 
Pasiekę kalno viršūnę maždaug valandą kopėme iki aukščiausio taško. Kadangi pražiopsojome posūkį, nusukome į gyvenamą gatvę, per kurią važiavo mašina pardavinėjanti vaisius - nusipirkome obuolių ir persikų bei valgydami pajudėjome jau teisingu maršrutu. Pagaliau atėję į pagrindinią kalno vietą, muo kurios atsiveria pasakiškas vaizdas išvydome turgavietę bei pramogų vietas - mini golfo aikštelę, atrakcionus, kavines, maisto kioskus...viename iš jų su sese nusipirkome šerbeto. Jo kaina, palyginus su lietuviška, stulbinamai maža. Už gražią stiklinę su šiaudeliu bei 250ml šerbeto sumokėjome vos 7 zlotus, t.y. maždaug 1.7€. Lietuvoje panašiai kainuotų vien stiklinė. Tėvai tuo metu nusipirko virtų kukurūzų, kurie kainavo 5 zlotus, t.y. maždaug 1.2€, kai Lietuvoje šis dardėsis kainuoja dvigubai daugiau - 2.5€. Žodžiu, smagu ir tikrai labai pigu. Už keliasdešimt zlotų galima papramogaut, užkąst ir pasmaližaut, kai mūsų šalyje reikia tiek pat eurų. Nusifotografavę ir užkandę pajidėjome link namų. Tiesa, mus nukreipė į priešingą pusę, tad nusileidę nuo pusės kalno viršūnės turėjome apsisukti ir leistis nuo kitos kalno vietos, kad nereikėtų namo eiti dvylikos kilometrų. Vis dėl to nepavyko išvengti kopimo prisidengiant lyno keliu. Bet ir gerai, išvandėm du pakilimo į kalną būdus. Smagu ir nuotaikinga. 


Kokia jūsų svajonių šalis? Kodėl? 

8 komentarai:

  1. Gaila, kad neužsukot į Vavelio rūmus. Ten beprotiškai gražu. Aš taip pat buvau su daugybe turistų ir galvojom, kad bus sausakimša, bet nebuvo, nors ir jaunimo dienos, tai jų labai daug buvo. Šiaip nustebino, kad net ir esant palyginus daug žmonių buvo tobula ramuma. Niekas nesistumdė, neskubėjo. Žodžiu, ten šiaip labai gražu. Gobalowkos kalne irgi buvau, patiko taip pat. Tik atsimenu, kad buvo nežmoniškai karšta ir dėl saulės nėjo fotografuoti.
    O mano svajonių šalis vis dar lieka Kanada♥. Ir todėl, kad ten daug miškų, kalnų, ežerų. Šiaip gražu. Jau įsivaizduoju save ten. Kanda nors, kada nors... Ir dar, Shawn Mendes. Fangirl 24/7.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Vavelio rūmuose buvom. T.y. aplink juos, nes kad patekti į vidų reikėjo išlaukti eilėje (rimtai... ten visur toookios eilės). Tačiau ir išorė bei vidinis kiemelis atrodo nuostabiai.
      Ahh Amerika. Aš irgi noriu :-D visur noriu, visur.

      Panaikinti
  2. Patekai i filma? :o Geras, as irgi noreciau apsilankyti filmavimo aiksteleje. O dar kopimas i virsukalne... Nuostabi keione, vedi mane (kelioniu maniake) is proto :D

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Neee, tiesiog buvom ten, kur filmavo viską ;-) tik nepavyko patekti į patį centrą.
      ŽINAU TĄ JAUSMĄ :-D

      Panaikinti
  3. Kaip smagu, kad viskuo dalinasi su mumis😍 aš neturiu vienos svajonių šalies, bet nuo 2013 svajoju apie Olandiją. Na tiksliau Amsterdamą. Čia todėl nes esu įsimylėjusi filmą THE FAULT IN OUR STARS😍😍 dar labai vilioja Australija ir Jav

    AtsakytiPanaikinti
  4. Kaip gražiai aprašai savo įspūdžius, kelionės yra jėga

    AtsakytiPanaikinti

PRENUMERATORIAI

ČIA GALI SKAITYTI APIE:

LANKOMUMAS

DAUGIAU INFORMACIJOS PASPAUDUS ANT NUOTRAUKOS!